Apie Mane

Norėčiau pasidalinti savo istorija apie tai, kaip atkaklumas ir nenutrūkstamas žingsniavimas į priekį man padeda augti ir siekti savo tikslų.

Nuo vaikystės mėgau kurti drabužius, tačiau po trečiojo sūnaus gimimo, kai vyras padovanojo siuvimo mašiną, mano kūrybiškumas vėl atgijo. Nors mano kūriniai buvo įdomūs, pamačiau, kad jiems trūksta profesionalumo. Supratau, jog reikia įgyti siuvimo pagrindus, todėl, nepaisydama to, kad mano kūdikis dar buvo mažas, įstojau į siuvimo specialybės kursus Kauno profesinėje mokykloje.

Nors mokslus pradėjau su dideliu entuziazmu, greitai supratau, kad mokymosi procesas neveikė taip, kaip tikėjausi. Mokytoja dažnai mane ignoruodavo, nors nuolat klausinėdavau ir siekiau sužinoti subtilybių. Viena iš priežasčių galėjo būti ta, kad rinkdavausi siūti sudėtingesnius, žymių dizainerių modelius, kas jai galėjo būti iššūkis. Kita priežastis – ji skyrė daugiau laiko savo klientams nei mokiniams. Dažnai praleisdavau valandas laukdama, bet ne visada ką nors išmokdavau, o tai, turint mažą vaiką, buvo labai sunku.

Kartais ateidavau su klausimais, bet ji man atsakydavo: „Neturiu laiko, tuoj ateis mano klientas.“ Taip aš praleisdavau valandas mokykloje, bet ne visada išmokdavau ką nors naudingo. Kiekviena diena, kai turėdavau organizuoti, kas prižiūrės mano kūdikį, priversdavo jaustis lyg prarandant laiką.

Kai mokslo pirmųjų metų pabaigoje pasirinkau siūti sudėtingesnį suknelės modelį, mokytoja man pasakė, kad to man nepavyks, nes mano įgūdžiai dar per silpni. Ji rekomendavo rinktis paprastesnius, „mano lygio“ modelius.

Jaučiausi tarsi būčiau, visiška nevykėlė, tarsi niekada nesugebėsiu pasiekti savo svajonės, kurti išskirtinius ir gražius drabužius.

Suvokusi, kad ši mokykla nesuteiks man reikalingų įgūdžių, nusprendžiau keisti mokymosi įstaigą.

Perejau į Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą, viskas pasikeitė. Mokykla man suteikė galimybes, kurių laukiau nuo pat pradžių. Nors jaučiausi nejaukiai šalia bendramokslių, kurie jau buvo įvaldę siuvimo pagrindus, jų pagalba ir palaikymas man leido pasivyti. Dėkinga ir mokytojoms, kurios man kantriai paaiškindavo. o nežinojau tikrai daug. Tuo pačiu metu mokiausi ir KTU konstravimo bei modeliavimo, o mano žinių bagažas ėmė sparčiai didėti.

Dėkinga sau, kad nepatikėjau šios mokytojos žodžiais, nuotraukoje matote mano kurtą švarkelį.

Baigusi mokslus ir persikėlusi gyventi į Angliją ir neužilgo prasidėjo ilgosios daugelių žmonių atostogos, kai visi buvo uždaryti namuose ir priversti “atostogauti“:)))

 

Ir tuo metu man gimė nuostabi idėja, savo sukautptomis žiniomis, pasidalinti su moterimis, kurios nori išmokti siūti arba nori pagerinti savo siuvimo įgudžius.

 

Tai tapo puikia proga pradėti naują projektą – Renatos Rimkės siuvimo akademiją, kurioje pradėjau vesti internetinius siuvimo kursus moterims. Šis projektas ne tik suteikė galimybę moterims išmokti siūti, bet ir padėjo išlaikyti emocinę pusiausvyrą sunkiu laikotarpiu.

 

Džiaugiuosi matydama, kaip mano mokymų dalyviai ne tik išmoksta siūti sau, savo vaikams ar anūkams, bet ir kuria gražius gaminius, kurie tampa jų šeimos pasididžiavimu. Dar labiau džiugina tai, kai mano kursų dalyvės pradeda savo siuvimo verslus ir dalinasi savo sėkmės istorijomis.

 

Mano mokymuose dalinuosi pagrindinėmis siuvimo žiniomis – tais esminiais principais, kurių man trūko pačioje pradžioje. Šie kursai tarsi siuvimo abėcėlė, nuo kurios prasideda kiekvieno sėkmingo drabužių kūrėjo kelias.